po darbo valandų

Thursday, June 22, 2017

Jeigu susapnuoju savo simpatiją, tai atsikėlus žinau - pamiršk, nieko nebus. Jeigu pagalvojau, kaip gerai, kad nelyja, aišku - bus šlapia. Jeigu nenoriu niekur eit iš namų - butinai reikia kaip nors išsikrapštyt, nes tikrai bus gerai! 
Kaip gerai, kad palikau darbo stalą betvarkės stovy ir susiruošiau į Rimaldo Vikšraičio naujos foto knygos pristatymą. Verkiau apie 50% visos ceremonijos. Gražūs žmonės gražius dalykus kalba apie gražius savo draugus ir kolegas. Ir kiek turtingos patirties, kurios niekaip nepapasakosi ir nepamatuosi, bet žinai, kad ji visa ten telpa, su visa amplitude kovos, dugno ir laimėjimų, viskas viename (kiekviename) žmoguje. Paplaukiojau tokiais švelniais paviršiais, kur gali semtis gėrio iš žmonių, kurie net nežino, kad jo duoda... Dovanos dovanos dovanos... 
Gavau nuostabų autografą su palinkėjimu ir dar puikią vakarinę ekskursiją po Žilinsko galeriją po darbo valandų. Įsliūkinom pro kiemo įėjimą, požeminiais koridoriais į grand grožio galerijos foje aplankyt KAUNAS PHOTO ekspozicijos. 

Kartais pati savim stebiuosi, kaip galiu praleisti tokius gražius renginius savo mieste. Ir kiek dar visko nepamatau, nes nenoriu išsikrapštyti iš namų ar savo komforto zonos. 
Reikia dažniau pasitikėt savo intuicija, kai ji ko nors labai smarkiai NEnori :)

















Ir pabaigai į temą:

05.25.

Saturday, May 27, 2017






Aš galvojau, kad esu visko simbolizuotoja, bet va, atėjo tokia šventė ir nesugebu jos niekaip sureikšminti. Metai man persiverčia ne su gimtadieniu, o su naujais metais. Todėl, tik sukakus sausiui, aš jau pristatinėju save metais pasenusią. Penkiais mėnesiais per anksti. 
Kiekvienais metais mano brolis sveikina mane "su pasenimu". Visada tai laikydavau išsidirbinėjimu, bet bent jau šiemet pavyko kažką susimbolinti. Pasenti yra gerai. Tai yra didelis, sunkus darbas. Dar didesnė atsakomybė. Dar didesnis laimėjimas. Ir kaip gražiai viskas sudėliota, kad sensti ne iš karto, ne per vieną naktį... O po vieną metą.. po truputį...
Turi laiko va, pasimbolinti biškį :) Kai ką pasverti.. Turi laiko pasikeisti, tobulėti, išmokti, gėrėtis ir mėgautis. O vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų yra prisiminti. Ne, ne laižyt žandais riedančias ašaras kaip gerai kažkada buvo, jada jada jada... bet - kaip gerai, KAD taip buvo! Ir kaip gera turėti ilgaamžius kompanionus, su kuriais gali turėti tokį brangų turtą - senti kartu, ir kiekvienais metais vienas kitam apie tai priminti! 

hipnozė

Wednesday, April 19, 2017

Bet rimtai! Labai nemėgstu sėdėti rankas susidėjus. Dar labai nemėgstu, kai valgau šokoladą ir jo trupiniai nukrenta ant kompiuterio klavišų ir ten pradeda tirpti. Bet čia atskira kalba...
Dabar apie tai, kaip vis norisi būti naudingai. Todėl, kai kur nors važiuoju, arba žinau, kad reikės laukti eilėse, pasiemu tokį maišelį su kokiu nors užsiėmimu. Kartais knyga, kartais užsirašymo knyga, kartais tvarkau sąskaitas, o va pastaruoju metu, labai sena naujausia liga - siuvinėti. Net nežinau, kaip ir kodėl va būtent taip nusispręndė... Greičiausiai pinterest'ę bus pasivaidenę...


Visa tai pasireiškė didelėm, margom, realybėj neegzistuojančiom gelėm, visokiais krūmeliais, lapeliais, žiedais. Pabaigusi, suraitysiu tokią pirkinių tarbą. Ir šitą jau tikrai pasiliksiu sau! Bus kaip tik kelionėms į paštą su siuntiniais. 


Per vieną dieną įstengiu nuspalvinti apie du su pusę krūmo. Tai jau pasiekimas. Kartais reikia paardyti.. Niekada nesuprasdavau, kaip mama, numezgus visą megstinį, pačiom mikroskopiškiausiom akim, sugebėdavo rasti kokį minimalų trūkumą ir išardydavo VISĄ trijų savaičių darbą. Dabar jau suprantu. Turi būt taip, kaip reikia. O reikia gerai. 



Kartais dar pašniukštinėju internete kokio gražaus rašto, arba šiaip seilę pavarvint... VEJETUSTUMANO... Tada susigėsti ir eini ardyt trijų savaičių darbo :) Tobulai net nesitikiu, bet mano pajėgumams - bus gerai.


Tiesa! O dar meditacija! 


Islandija 101

Monday, March 27, 2017
Aną dieną mačiau tokį juoką/juokais: gauni 10 000 eur, ar tai $ į mėnesį keliauti, bet turi mokėti facebook'ą su instagram'ą mintiniai! Tuo metu stovėjau eilėje į lėktuvą skristi namo iš Islandijos. Taip pasvarsčiau, kad 10 000 būtų mažokai. Ypač po Islandijos. Taip, čia alus ir sriubos dubenėlis kainavo 26 eur. Galvojau pataupysiu tai pasirinkau alų ... :) Taip, čia oras gali sugadinti kelionę nepataisomai, nes viskas, ko čia atvažiavai yra gamta. Taip, čia nesutikom daugiau nei 10 islandų, bet šimtus turistų, o kartais iš vis jokio žmogaus visoj gyvenvietėj...

BET!
Apie BET būtų galima rašyti puslapius... Jau vien tai, kokia smagi buvo mūsų kompanija. Ir vien tai, kokius puikius air_bnb pataikėm išsirinkti. Ir kaip su nuomuota mašina gali susukti virš 1000km per keturias dienas. Ir gali stoti ties kiekvienu privažiavimu prie krioklio, kranto, skardžio, kalno, vandens, akmens... ir šiaip sau, pakelėj, pasėdėt atidarytom durelėm, kol gersim kavą iš termoso ir atsirėmę į kapotą siurbsim visą vitaminą D, kurį įstengia pasiimti vos keli atidengti kūno decimetrai tokią saulėtą dieną... kai užsimerkęs nuo akinančio sniego raukaisi ir gadini visas nuotraukas... O kai vakare einam į pirtelę ir mirkstam atviram garuojančiam baseine, pasirodo, -2C - visai nešalta. Kiekvienas sustojimas geresnis už kitą.. Tada jau žiūri, kad svarstai, kaip ten būtų, jeigu.... jaukus kalnų namelis, porą avių, žiema pavasaris vasara, su knygom ir ūkio darbais.. Bet ne, nes Reykjavikas toks pilnas kavinių, gražių knygynų, kvepia kepta žuvim, išmargintas meno lygio grafičiais ir ten nesibaigia spalvoti skardiniai namai...
Ir kovo vidury ten žiema net negalvoja trauktis, todėl būtinai reikia atvažiuoti vasarą, kai vietoj balta balta, ten žalia žalia.