dabar

Thursday, June 16, 2016










Mano brangi Viktutė kiekvieną pavasarį dėliojasi savo kalendorių ir jau balandžio mėnesį paskelbia, kad beveik visi jos vasaros savaitgaliai suplanuoti. Laisvas liko liepos viduriukas ir rugpjūčio galas... ir pan... Sakau, kaip taip įmanoma?! Tada ji man parodo visą gražų savo planelį, su visom datom, pabraukimais, lėktuvų bilietais ir ko tik dar... ir tada žiūri, kad akurat! 
Tuo tarpu aš gaunu savaitinius el. laiškus su pigių skrydžių pasiūlymais. O ten taip viskas pigu! Tik griebk ir keliauk! Bet tada pasižiūriu į savo planelį (įsivaizduojamą, nes iš planelių man jokios naudos - aš greičiausiai pamiršiu į juos pažiūrėt). O ten - nėra kur įspraust net greituko kokiam Paryžiui, arba Rygoj, arba bet kur... Tvarkaraštis, kaip poliklinikoj! Net į tuoletą nesulakstysi! Visa vasara parduota! Pasirodo yra toks dalykas kaip užtektinai kelionių, nuotykių, festivalių, kaimo, sodo, ežero ir jūros... Ir jeigu netyčia tai nuskambėjo, kaip skundas - nenorėjau suklaidint. Aš sėdžiu su ausinėm, lauke šiltai lyja, klausau Half Moon Run, kuriuos rytoj gaudysiu Best Kept Secret valgau braškes, kol mane bučiuoja į kaklą. Ne. Visai ne skundas. Tik labai didelis ačiū, kad yra nei geriau, nei blogiau. O yra kaip yra. 

jeigu trūksta idėjų kaip tinginiauti

Sunday, June 05, 2016

Prieš porą dienų gavau bart. Tiksliau ne bart, o tokį gražų papurtymą. 
Aš visada sakau, kad jei žmonės ko nors labai nori, niekas jų nesustabdys. Nei per daug darbo, nei per mažai pinigų, nei per sunki užduotis... Jeigu nori, rasi būdų, jeigu nenori, rasi pasiteisinimų. Blogo rašymas nei išgyvenimo priemonė, nei kokia nauda ar prievolė. Tiesiog būdas pasikalbėti su tais, kurie kartais užsuka pasiklausyti.. O svarbiausia - saviraiška. Šito žodžio nevartojau kokį 15 metų, bet taip pat - dienoraštis, kurį aš jau ne vieną kartą labai smagiai pati verčiau, krizenau, stebėjausi... 

Ir tada gaunu Viktorijos iš Geri Blogai žinutę. Sako, kur tu? 
O aš apsileidus. Nesustoju, nesusimąstau, nepapostringauju ne tik garsiai, bet net ir tyliai pati sau. O vis dėl to, šitas blogas apvertė pusę mano gyvenimo aukštyn kojom. Nei tada, nei dabar nežinau, kur tai veda, bet reiktų dar pasivaikščiot :)

Šį savaitgalį pasivaikščiojau po mišką. Nušienavau dilgėlių šaršalyną užaugusį ant komposto kalno ir nenorėjau švaistyti nei lapelio. Mano kompostinės dilgelės penkių žvaigždučių! Internetas pilnas patarimų ir receptų, kaip turiningai panaudoti šviežias ir džiovintas dilgėles. O aš vadovaujuosi principu "fake it till you make it." Nelabai ką moku, dar mažiau ką nors suprantu, tingiu skaityti instrukcijas, bet eksperimentuoti su savo rankom ir tai, ką galima jomis nusiskinti - mano mėgstamiausias laiko švaistymas.  Bandysiu, darysiu, greičiausiai nesėkmingai, bet nepasiduodant.

Šiandienos eksperimentas - dilgėlių kaukė plaukams. 
Dilgėlių sultys viską dažo labai žaliai, todėl bandyti namuose reiktų tik su pirštinėm ir toliau nuo baltų staltiesių. Su gramais nesivarginam - imam didelį kuokštą dilgėlių, dedam į puodą, lašelis vandens, kad nesudegintume belnderio (kaip kad aš, nes sausos dilgėlės trinasi gan sunkiai) :) Viską smulkiai smulkinam, nukošiam merliumi, o paskui pasigurkšnodamos tom pačiom sultim, terliojamės galvą nuo šaknų. Blondinės būkit atsargios - sodri žalia spalva gali tamsinti. Tada šiltai apsikamšę (pvz: plaukimo kepuraitė) panešiojam porą valandų ir švariai išplaunam. Už ilgalaikį rezultatą -  neatsakau :) Nors stebuklingą dilgelių poveikį garantuoja nesuskaičiuojami šaltiniai... Apie pasiekimus papasakosiu vasaros eigoje.