rugpjūčio 27-ta

Saturday, August 27, 2016








Kažkaip šiemet mažai sodo aktualijų. Bet ne dėl to, kad čia mažai lankausi. Greičiau dėl to, kad kartočiausi... 
O iš tikrųjų! Kaip gerai, kad kai kurie dalykai kartojasi. Pavyzdžiui, darbas darbas darbas 5 x per savaitę, o savaitgalį į sodą. Paskambina mama ir klausia "pakurt plytą? kepam kūgelį? įdėti porą vištos šlaunelių?" Ir taip kiekvieną savaitgalį. Ir aš sutrikčiau, jei būtų kitaip. 
Šiandien varčiausi ant pievutės su triusikais, skaitinėjau, skaniai užknarkiau... Atsikėliau jau pavėsy, bet tai nieko tokio. Rugpjūčio 27-ta, o taip šilta! Su triusikais! Po mankštos palindau po šlanga (pardon mano liaudišką žargoną) ir ką... tinkamas žodis - gaivu. Rugpjūčio 27-tą - taip šiltą. Išskyrus uodus. Bet šiandien aš dėkinga ir už uodus. Vadinasi miesto dūmas iki mūsų dar nedasigavo. Vadinasi viskas kaip turi būti. Ir rudens visai nebijau. Čia tau ne skiepai. Jei turi ateiti, lai ateina. Bus gražu, labai spalvota, ir jauku toj pačioj troboj, po derliaus darbų, pasikurti tą pačią plytą, traukti iš jos kūgelį, čiuožinėti po namus su vilnonėm kojinėm ir prisiminti, kaip va ten, ant pievutės skaniai užknarkiau rugpjūčio 27-tą, su triusikais. Kaip buvo šilta...

niekas netelpa

Tuesday, August 23, 2016












Buvo kažkur pas mane toks įrašas apie mano kelioninius įpročius. Arba tiksliau jokių kelioninių įpročių, nes kelionių tiesiog nebuvo. Kas man anksčiau atrodė neįsivaizduojama ir netaupu keliauti 'šiaip sau', dabar taip gaunasi į kairę ir dešinę. 
Anksčiau, bet koks pasiskraidymas, naujas miestas ir stiprūs įspūdžiai buvo poilsis ir atotrūkis. Dabar tai labai didelis krūvis ir atsakomybė. Jeigu anksčiau grįždavau namo su kokiais naujais batais, prisižiūrėjus gavės madų su nauju požiuriu į plaukų lankelius, arbatos dėžute ir keliom nuotraukom prisiminimui, tai dabar galva negauna jokio oro gurkšnio, minutės susigulėjimui, atsikvošėjimui. Nespėju baigt svaigti apie Roterdamą, jo foto galerijas, rankom pieštas lėkštes, gražias vitrinas...  kitas smūgis ateina iš Antverpeno, su savo slaptais nenusvajojamais  second hand'ais, variniais puodais, jaukiais kampais, kuriuose kažkodėl niekas nesėdi, nes ant kito kampo dar jaukiau, žmonės, kurie važiuoja dviračiais per bet kokio lygio lietų, ir aš, kuri nesupėju visko virškint, kai vienas nušvitimas keičia kitą! O svarbiausia! Svarbiausia, kad namai niekada nebuvo toks saldus tikslas, Kaunas seniai buvo toks gražus žodis, mano virtuvė retai buvo pati šilčiausia užuovėja. 
O grįžus namo NORIU VISKĄ daryti. Norėčiau padaryti bent pusę visko, ko prisisvaigstu, kol dar nepamiršau, ką ten buvau sugalvojus aną savaitę… Kol entuziazmas neišgaravo. Kol dar yra jėgų ir metų prieš akis... Kol dar ne viskas prarasta (nors, greičiausiai, viskas nebūna prarasta net ir iki paskutinės sekundės). Kol dar ne tik kad riedi, bet spaudi! 

kas ir kaip

Monday, August 08, 2016








 Šiandien ryte žiūrėjau Labą rytą, Lietuva! ir ten pasakojo apie dvyliktokus, kurie po mokyklos baigimo, vietoj aklo stojimo ten, kur tik priims, renkasi metus prabimbinėt. Prabimbinėt, turiu minty, pačia geriausia prasme! Net ir jogos instruktorius kažkada įtikinėjo, kad diena praleista nieko neveikiant - irgi labai reikalinga. Nors nieko neveikimu tų jaunuolių niekaip neapkaltinsi... savonoriauja kariuomenėj, moko vaikus portugalijoj, skersuoja visą Australiją ir pan. O paskui geriausia vieta: po visko grįžta namo! 
Kai aš keliauju, man visada kyla toks labai gėdingas ir kvailas klaisimas. Ypač mažuose miestuose. Tokiuose, ale, nieko įspūdingo, ypatingo ar išskirtinio - "ką čia žmonės veikia?" Ką galima veikti vienam ar kitam panašiam užkampį? Ir paskui save iš karto nubaudžiu, kad pati esu iš Kauno. Ačiū, sėsk, du! Puikiai suprantu, kad kažkas atvažiuoja ir klausia to pačio gėdingo ir kvailo klausimo apie Kauną. Bet kad ir kur būčiau gyvenus ar keliavus, kažkodėl vistiek tai renkuosi ir visada grįžtu. O svarbiausia, niekada netrūksta, ką veikti :) Nu nes Vilnius už 100km :)
Taip pat suprantu, kad emigracijos tema pas mus yra - no no, o prie alaus bokalo dėl to susipyksta geriausi draugai... Bet tik todėl, kad kažkam visada per daug rūpi kitų reikalai. Kodėl tu TEN, kodėl tu TĄ, kodėl tu TAIP? Labai džiaugiuosi už visus savo draugus ir pažįstamus gyvenančius visur kitur. Ir, aišku, už galimybę pas juos nuvažiuosi *ir zylioti jiems iš paskos, atjungus visus išlikimo receptoriu, be žemėlapio, nes jie nuveda, kur kas gerai ir skanu* Ir labai džiaugiuosi už tą dvyliktokę per Labą Rytą, kuri sakė: AŠ noriu namo, nes man ČIA mieliausia. Tiems, kurie "žino geriausiai", nereikės už ją rinkti kreditų universitete, nereikės dirbti arba nedirbti pagal specialybę, bet taip pat jų nebus šale nuotraukose su kengūrom. 
Mano susižavėjimas patarlių magija tęsiasi toliau! Čia labiausiai tiktų: kas kaip moka, tas taip šoka.

P.S. O Kaune galima nuveikti Pažaislio vienuolyną ir Monte Pacis  ir vasaros vakaro kiną liepų alėjoj po atviru dangum.. Taip pat Jėzuitų apžvalgos terasa į Kauno senamiestį.