po darbo valandų

Thursday, June 22, 2017

Jeigu susapnuoju savo simpatiją, tai atsikėlus žinau - pamiršk, nieko nebus. Jeigu pagalvojau, kaip gerai, kad nelyja, aišku - bus šlapia. Jeigu nenoriu niekur eit iš namų - butinai reikia kaip nors išsikrapštyt, nes tikrai bus gerai! 
Kaip gerai, kad palikau darbo stalą betvarkės stovy ir susiruošiau į Rimaldo Vikšraičio naujos foto knygos pristatymą. Verkiau apie 50% visos ceremonijos. Gražūs žmonės gražius dalykus kalba apie gražius savo draugus ir kolegas. Ir kiek turtingos patirties, kurios niekaip nepapasakosi ir nepamatuosi, bet žinai, kad ji visa ten telpa, su visa amplitude kovos, dugno ir laimėjimų, viskas viename (kiekviename) žmoguje. Paplaukiojau tokiais švelniais paviršiais, kur gali semtis gėrio iš žmonių, kurie net nežino, kad jo duoda... Dovanos dovanos dovanos... 
Gavau nuostabų autografą su palinkėjimu ir dar puikią vakarinę ekskursiją po Žilinsko galeriją po darbo valandų. Įsliūkinom pro kiemo įėjimą, požeminiais koridoriais į grand grožio galerijos foje aplankyt KAUNAS PHOTO ekspozicijos. 

Kartais pati savim stebiuosi, kaip galiu praleisti tokius gražius renginius savo mieste. Ir kiek dar visko nepamatau, nes nenoriu išsikrapštyti iš namų ar savo komforto zonos. 
Reikia dažniau pasitikėt savo intuicija, kai ji ko nors labai smarkiai NEnori :)

















Ir pabaigai į temą: